Vėdinamos fasadų šiltinimo sistemos nuo šiol – tik su nacionaliniais arba europiniais techniniais įvertinimais
2022-01-07 • Prasidėjus naujiems 2022-siems metams, vėl įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 reikalavimas, kad pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti vėdinamas sistemas, kurie privalo turėti Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir paženklintos CE ženklu arba turi Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ). Tai reiškia, kad nebeliko galimybės projektuotojui suprojektuoti rinkinį iš atskirų, kad ir turinčių CE ženklinimą, elementų.
Pernai sausio 29 d. Aplinkos ministerija be aiškių argumentų buvo panaikinusi ir metams atidėjusi tokį reikalavimą, įsigaliojusį tų metų sausio 1 d.
„Sveikiname Aplinkos ministerijos apsisprendimą, kuris iš esmės gina vartotojų interesus, kadangi fasadai, apšiltinti sistemomis, turinčiomis techninius įvertinimus, nuo šiol bus žymiai patikimesni,” – sako Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis. Anot jo, nauja tvarka ypač svarbi renovuojant daugiabučius, kadangi naujos statybos užsakovai ir projektuotojai paprastai rinkdavosi kad ir brangesnes, tačiau sertifikuotas sistemas.
Remdamasis savo kaip techninio prižiūrėtojo patirtimi, S. Skrodenis teigia, renovuotinų daugiabučių namų gyventojams aptariant jų namui parengtą investicijų planą ir fasadų šiltinimo sistemą, dažniausiai svarstoma tik kokią sistemą rinktis – tinkuojamą ar vėdinamą. Pasirinkus pastarąją, rangovas iš kuo įvairiausių gamintojų surankiodavo pigiausius komponentus, kurių ir kokybė abejotina, ir jų suderinamumas negarantuoja, kad bus pasiektas geras rezultatas.
Tuo tarpu naujų statinių užsakovai paprastai turi daugiau kompetencijos ir informacijos apie fasadų šiltinimo sprendinius. Tokie užsakovai vertina ilgaamžiškumą, kokybę ir saugumą. Jiems yra suprantama, kad projektuotojas net ir turėdamas geriausių ketinimų, neturėjo jokių galimybių tinkamai suprojektuoti vėdinamą fasadą pagal anksčiau galiojusią reglamento redakciją.
Kokios nesertifikuotų vėdinamų sistemų rizikos?
S. Skrodenis teigia, kad projektuotojai dažnai rengė projektus, apdailai naudodami ne tai paskirčiai skirtas keramikines plyteles, pritvirtintas keliais nerūdijančio plieno varžteliais, įsuktais į laikantį aliuminio karkasą, kuris pritvirtintas savisriegiais prie skirtingo medžiagiškumo metalinių gembių.
Tokie fasadai tampa pavojingi, kadangi skirtingi metalai skatina elektrolizę, todėl laikantys varžteliai ir kitos metalinės karkaso dalys koroduoja, o naudojant netinkamos paskirties apdailines plyteles ir jas veikiant atmosferai bei neįvertintoms ekploatacinėms apkrovoms, joms kyla pavojus sutrūkinėti.
Pagal ankstesnės redakcijos reglamentą STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ projektuotojai neturėjo jokių galimybių tinkamai suprojektuoti vėdinamą fasadą, nes siūlydami savo paslaugas už mažiausią kainą, paprasčiausiai nevertindavo visų keliamų reikalavimų, numatytų šiame reglamente. Pavyzdžiui, vėdinamos sistemos atsparumo smūgiams kategorijos nustatomos bandymais, kurių projektuotojai įprastai neatlikdavo.
Be to, projektuotojas, parinkdamas vėdinamos sistemos rinkinio atskirus elementus, savo atsakomybe privalėjo skaičiavimais pagrįsti viso karkaso patvarumą, kas paprastai irgi nebuvo daroma.
Dabar projektuotojai rengs tik turinčias ETĮ ir paženklintas CE ženklu arba turinčias NTĮ vėdinamas sistemas, už kurių patikimumą visiškai atsakys tų sistemų tiekėjai. Šias sistemas sudarančios medžiagos turės būti natūraliai atsparios korozijai, drėgmei, pelėsiui ir ultravioletinei spinduliuotei – arba jos prieš naudojimą privalės būti atitinkamai apsaugotos.
Gerą daugiabučių atnaujinimo rezultatą gali lemti tinkamai parinkti sprendiniai dar rengiant investicijų planą. Šiame etape butų ir kitų patalpų savininkai turi gauti išsamią ir teisingą informaciją apie fasadų šiltinimo sistemas, naudojamų medžiagų ir komponentų savybes, jų gamybos ir eksploatavimo poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, perdirbimo galimybes fasadą ar visą pastatą demontuojant.
Dabartinės Vyriausybės programoje, be kita ko, kalbama ir apie Renovacijos bangą ir siekį per metus renovuoti 1000 daugiabučių. Iki šiol Lietuvoje renovuota apie 3850 arba maždaug 10 proc. visų renovuotinų senų daugiabučių.
Aplinkos ministerija sugriežtino vėdinamo fasado STR, rinka atsakė boikotu: per 21 mėn. sertifikuota tik 1 sistema
Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo statybos techninis reglamentas (STR), iš esmės keičiantis vėdinamo fasado naudojimą. Pagal STR, vėdinamam fasadui sukurti nebeužtenka to, kad visi komponentai būtų sertifikuoti. Dabar jis turi būti tiekiamas kaip vieno gamintojo elementas ir turėti ETĮ arba NTĮ. Realybėje tai reiškia pasirinkimą iš 3–4 fasado variantų ir dalies verslo išstūmimą iš rinkos.
Vėdinamas fasadas – tai sistema, kurią sudaro daugybė komponentų: siena, karkasas, karkaso apdailos ir izoliacinio sluoksnių mechaninio tvirtinimo elementai, termoizoliacinis bei vėjo izoliacinis sluoksniai, išorės apdaila. Priklausomai nuo sienos tipo – gelžbetoninė ar daugiasluoksnė plokštė, mūras, medis ir pan., nuo architektūrinės vizijos, pastato apkrovų, U vertės bei ugniaatsparumo, – projektavimo metu parenkami reikiami sistemos elementai.
Pagal naująją tvarką, kuri galioja nuo 2022 m. pradžios, kai pastatų projektavimui ir statybai naudojama vėdinamo fasado sistema, ją turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo statybos produktas, rinkai pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas), turintis ETĮ (Europos techninis įvertinimas) ir paženklintas CE ženklu arba šis rinkinys turi turėti NTĮ (nacionalinis techninis įvertinimas). Tai reiškia, kad fasadas su konkrečiais atskirai sertifikuotais elementais turi būti sertifikuojamas dar kartą – šįkart kaip vienas gaminys – ir tik tokiu atveju gali būti naudojamas.
Tačiau problema ta, kad realybėje nėra gamintojų, kurie gamintų viską, nes statybos pramonė yra specializuota. Tokiu būdu Aplinkos ministerija sukūrė sąlygas, kuriomis mažėja vėdinamų fasadų pasirinkimas, žlugdoma medžiagų įvairovė, ribojamos verslo galimybės.
Nauji reikalavimai architektūrą grąžina į sovietmetį
Minimi reikalavimai vėdinamiesiems fasadams, kaip sako Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas Algimantas Pliučas, riboja architektų kūrybinę laisvę, itin susiaurina pasirinkimo galimybes.
„Tokių vėdinamų fasadų, kurie būtų sertifikuoti kaip vienas gaminys, Lietuvoje yra vos keletas. Pirmiausia dėl to, kad sertifikavimas pagal NTĮ arba ETĮ yra labai brangus, o antra – tiekėjams, gamintojams neįmanoma iš anksto atspėti, kokį fasadą architektas sugalvos, sukurs, ką reikia sertifikuoti, kad beliktų tik imti ir panaudoti, – sako A.Pliučas. – Architektas negali projektuoti fasado iš nesertifikuotų gaminių, o kadangi rinkoje sertifikuotų variantų yra vos keli, tai visa kūryba ir estetika atsirems į 2 spalvas, 2 plytelių dydžius. Gal atsiras ir daugiau, bet ne tiek, kiek reikia kūrybiniam procesui.“
Rinkoje yra medžiagų ir sprendimų įvairovė, viename fasade gali būti panaudota kad ir 10 rūšių fasadų – nuo elementaraus iki kelių detalių ir medžiagų panaudojimo variantų. Siekiant atitikti STR, visi šie variantai turi būti sertifikuojami. Ir tai darosi visiškai neįmanoma ir dėl laiko sąnaudų, ir dėl kainų, kurios išaugintų ir statybos sąnaudas. A.Pliučas tai įvardina kaip didelį kūrybinio proceso stabdį.
Aiškinamajame rašte Aplinkos ministerija teigia, kad „reikalavimas rengti NTĮ arba ETĮ neriboja vėdinamų fasadų architektūrinės kūrybinės laisvės daugiau nei pats fasado konstrukcijos sprendimas. Architektas, pasirinkdamas vėdinamą fasadą, turi įvertinti, kiek tai riboja jo kūrybinio sprendimo priėmimą, jei tai neatitinka jo lūkesčių, visada galima priimti sprendimą taikyti kitą fasadų įrengimo konstrukciją“. Tokiu būdu ministerija stumia iš rinkos vėdinamuosius fasadus.
„Tokia situacija mus grąžina į sovietmetį, kai projektuoti buvo galima vos iš 2–3 medžiagų, nes tik tiek tebuvo patvirtinta, kitų variantų tiesiog nebuvo, – pastebi Architektų rūmų vadovas. – Tad kiek bus sertifikuotų variantų, tiek ir naudosime. O tai reiškia, kad nekursime geriausiai aplinkai tinkančios apdailos, tai reiškia skurdesnį miestų veidą, tai reiškia – pirma sertifikatas, o tuomet estetika. Renovacijai vos keli mazgai gal ir tinka: naudoji vienodus, kurie skiriasi gal tik spalva, ir tiek. Tad užkertamas kelias lanksčiai pasirinkti apdailos variantus, kurių gali būti daugybė, bet kuriuos visus sertifikuoti – nerealu.“
Lietuva siaurina galimybes rinkoje dalyvauti vėdinamo fasado gamintojams ir tiekėjams
Ir Lietuvos architektų rūmų vadovas, ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tvirtina, kad naujasis STR sukuria perteklinius reikalavimus.
„Kadangi tiekėjų, kurie atitiktų STR, yra nedaug, Lietuva siaurina galimybes rinkoje dalyvauti medžiagų gaminių gamintojams, turintiems CE ženklinimą“, – sako D.Gedvilas. Asociacijos vadovas siūlo vietoj sugriežtintos ES direktyvos interpretacijos ieškoti variantų, kad daugiau gamintojų ir tiekėjų galėtų dalyvauti procese.
Tokiam variantui linkęs pritarti ir Lietuvos architektų rūmų vadovas A.Pliučas, nes sertifikuojant tik karkasą, apšiltinimo ir apdailos medžiagas, architektai turi kur kas daugiau kūrybinės laisvės įvairiais būdais naudoti, pvz., sertifikuotą medį, akmens plokštę, plieną, kt. medžiagas.
Kaip pastebi Materials.lt vadovas Alius Pažėra, STR 2.04.01:2018 pakeitimo tikslas buvo perimti Europos Sąjungos reglamento Nr. 305/2011 nuostatas. Šiuo reglamentu nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, kurios panaikina apribojimus tiekti statybos produktus rinkai. Tačiau nutiko priešingai, nes sertifikuoti ir CE ženklinti statybos produktai yra uždrausti naudoti vėdinamuose fasaduose, nors to neturėtų būti.
ES yra nustačiusi statybos produktų sertifikavimo tvarką bei gaires, pagal kurias gamintojai gali laisvai pasirinkti, kaip sertifikuoti savo produkciją: sertifikuoti atskirus elementus ar komplektus iš daugybės elementų ir tiek vienas, tiek kitas variantas ES yra leidžiamas ir naudojamas.
„Kas vyksta dabar? Architektas negali projektuoti nesertifikuoto vėdinamo fasado, o gamintojas negali iš anksto sertifikuoti fasado, nes nežino, ar jis atitiks architekto idėją. Tad sprendžiame neišsprendžiama – kas pirma, višta ar kiaušinis“, – sako A.Pliučas.
Aplinkos ministerija laikosi nuostatos, kad „reglamentavimas leidžia komplektų gamintojams techninio įvertinimo apimtyje nurodyti dešimtis ar net daugiau galimų fasado apdailos, konstrukcijų kombinacijų“. Tačiau ministerija neįvertino laiko ir lėšų sąnaudų, kurios taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl naujojo STR rinka nepriima.
Kaip paaiškino Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) vadovas Valdemaras Gauronskis, NTĮ kaina prasideda nuo 3,5 tūkst. eurų, o ETĮ – nuo 5,5 tūkst. eurų, be to, reikalingų bandymų, skaičiavimų sertifikavimui kaina gali prasidėti nuo 8–10 tūkst. eurų, atskirais atvejais – tai gali būti ir 20 tūkst. eurų. Taigi laiko sąnaudos skaičiuojamos mėnesiais. Kaip pastebi sektoriaus atstovai, galiausiai šis laikas išauga iki kelerių metų.
Realybėje veikia, teoriškai – neturi teisės būti
„Girdime kalbų, kad STR sugriežtintas todėl, jog projektuotojai negali ar nemoka suprojektuoti saugių vėdinamų fasadų, todėl prieš naudojant sistemą būtina išbandyti – sertifikuoti kaip viena. Tačiau Lietuvoje daug pastatų su unikaliais, išskirtiniais vėdinamais fasadais, kurie tarnauja po keliolika ir daugiau metų, kaip, pvz., 2004 m. pastatyta 33 aukštų „Europa“ – aukščiausias Lietuvoje pastatas, 2008 m. – 24 aukštų verslo pastatas „Burė“, 2013 m. – VU biblioteka (MKIC) Saulėtekyje ir kt. Fasadų gamintojai sėkmingai darbuojasi ir užsienyje. Vadinasi, projektuotojai ir gamintojai, kurie specializuojasi šioje srityje, geba projektuoti ir atlikti statinius skaičiavimus, o argumentai, kad ne viską galima apskaičiuoti ir reikia bandyti – daugeliu atvejų nėra teisybė“, – sako projektuotojas Alius Pažėra.
Ir paminėti aukščiau, ir daugelis kitų vėdinamo fasado pavyzdžių pagal sugriežtintą STR negalėtų būti eksploatuojami, nes nėra sertifikuoti kaip sistema, – realybėje veikia, teoriškai – neturi teisės būti.
Vėdinami fasadai neretai kuriami originalūs, pagal specialius užsakymus, panaudojant įvairias apdailos medžiagas. Pagal dabar galiojančią tvarką, negalima suprojektuoti būtent tam projektui pritaikytų nestandartinių gaminių, pvz., lankstinių ar kasečių iš plačiai paplitusio Corten plieno, aliuminio ar kitų metalų, nes nebūtų NTĮ/ETA sertifikato, taigi jų tiesiog nebus projekte. Taip nukenčia ir Lietuvos gamintojai, kurie vietos rinkai negali gaminti tokių gaminių, tačiau sėkmingai eksportuoja į kitas ES šalis. Pašnekovai tai vadina absurdiška situacija.
„Dar vienas kuriozas: gamintojas, sertifikavęs CE ženklu savo gaminį Vokietijoje ir gavęs šios šalies NTĮ, eksportuoja jį po Europą ir pasaulį, bet Lietuvos gamintojams gaminti ir parduoti produkcijos dabar negali, nes neturi ETA sertifikato. Ir daugeliu atveju jo gauti nesirūpins, nes mūsų rinka ir pardavimai per maži, kad vertėtų investuoti dideles lėšas“, – pastebi A.Pažėra.
Taigi, STR draudžia naudoti vėdinamam fasadui gaminius, pažymėtus CE ženklu – jie būtinai turi būti tik „viso sumuštinio“ – komplekto dalimi ir sertifikuoti pagal ETĮ arba NTĮ. Sekant STR raide, Lietuvoje nelieka galimybės realizuoti CE ženklinimą turinčius gaminius, jeigu jie nėra sertifikuotos sistemos dalimi.
Tokiu būdu sugriežtintas STR apriboja teisę laisvai rinktis, stabdo vėdinamų fasadų naudojimą ir originalių pastatų kūrybą, o tai neišvengiamai pakenks ir šalies įvaizdžiui.
Aplinkos ministerija siekė gerinti kokybę ir mažinti rizikas
Sprendimą sugriežtinti minimą STR, kaip atsakė aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, lėmė siekis gerinti bendrą pastatų kokybę, mažinti riziką dėl neatitikties esminiams statinio reikalavimams.
„Rinkoje vis dažniau atsiranda naujų pastato atitvarų apšiltinimo sprendimų, kurių sistemoms projektuoti reikalingi patikimi, skaičiavimais, bandymais ar vertinimais pagrįsti duomenys. Aktualu, kad šie sprendimai būtų iš karto įvertinti kompleksiškai, t. y. būtų nustatytos ir įvertintos sistemos, kaip kartu veikiančių statybos produktų komplekto, eksploatacinės savybės, numatytos tokios sistemos montavimo sąlygos ir reikalavimai, – aiškina viceministrė. – Tokioms sistemoms projektuoti bei įrengti reikalinga tinkama kompetencija, todėl reikalavimas, kad statybos produktai turėtų ETĮ arba NTĮ, reiškia, kad į statybos produkto parengimą rinkai tiekti privalomai įtraukiama kompetentinga nepriklausoma trečioji šalis – techninio vertinimo įstaiga, kurią paskiria VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA).“
Per 21 mėn. sertifikuota tik viena vėdinamojo fasado sistema, ministerija siūlys pakeitimus
Pasak viceministrės D.Matusevičės, dėl STR pakeitimų su statybos sektoriaus bendruomene diskutuota ne vienerius metus, stebėtas rinkos pasirengimas taikyti reikalavimą, dėl to minimos teisės normos įsigaliojimas buvo atidėtas net 2 kartus. Tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d., kada įsigaliojo nauja vėdinamojo fasado į rinką tiekimo tvarka, SPSC yra parengęs tik vieną sertifikatą (NTĮ) vėdinamai termoizoliacinei sistemai su kompaktinių laminatų plokštės apdaila.
Kaip sakė SPSC direktorius V.Gauronskis, SPSC buvo gavęs apie 10 paklausimų, paraiškų, pagal kurias buvo parengtos bandymų, skaičiavimų programos.
„Tačiau dauguma iš interesantų nebuvo linkę laikytis atitinkamuose dokumentuose išdėstytų ir pagrįstų nuostatų, kurios visada perkeliamos į bandymų ir (ar) skaičiavimų programą, tad tokių interesantų bendradarbiavimas su SPSC dėl techninių įvertinimų parengimo nutrūkdavo“, – paaiškino V.Gauronskis.
SSVA yra nagrinėjusi tik du skundus dėl nekokybiškų fibrocementinių plokščių panaudojimo vėdinamajame fasade, vykdant gyvenamųjų namų modernizavimą Vilniuje ir Ukmergėje.
Diskusijose dalyvavę statybos sektoriaus atstovai dar prieš priimant įstatymą išreiškė neigiamą poziciją ir teikė savo argumentus. Esminiai siūlymai siekiant saugumo, sertifikuoti tik karkasą, o apšiltinimui ir apdailai naudoti nedegias ir degumo nepalaikančias medžiagas.
„Taip pat svarbu, kad tiekėjai, kurie realiai pateikia statybai karkaso brėžinius, pagal kuriuos statoma, – pasirašytų savo projekto dalį, pateiktų statinius skaičiavimus ir būtų už tai atsakingi. Sutvarkius atsakomybės klausimą ir projektų kokybės kontrolę, liks tik tinkamai vykdyti techninę priežiūrą“, – pastebi A.Pažėra.
Sektoriaus atstovai taip pat pastebi, kad per mažas techninės priežiūros įkainis ją dažnai paverčia „popierine“, t. y. užuot realiai kontroliavus darbus, pasirašomi dokumentai. Tam būtina, ypatingai renovacijos projektuose, padidinti techninės priežiūros finansavimą ir kontrolę.
Sektoriaus atstovai akcentuoja, kad ne sertifikuotų produktų sertifikavimas, o projektų kokybė ir tinkama priežiūra yra esminis faktorius, siekiant kokybės ir saugumo vėdinamų fasadų rinkoje.
Aplinkos ministerija, matydama, kad per 21 mėn. pagal sugriežtintą tvarką sertifikuota vos 1 sistema, pripažįsta, kad tai „galbūt ir kelia esminius iššūkius“, šiuo metu nagrinėja ir siūlys atitinkamus pakeitimus, kuriuos planuojama pristatyti š. m. rugsėjo–spalio mėn.
Atnaujinta: 2023-10-02